o ne

nuėau į emokymus, kad dar kartą perskaityčiau užduotį
pamačiau šitą
jaučiu pirmą kartą gyvenime atostogom visiškai nesidžiaugiu. jei tiksliau, tai jos man kelia didį liūdesį, nes jau ir taip einu iš proto, o vykstantys seminarai suteikia šiokį tokį tikslą
sėdžiu pas mamą ir neveikiu absoliučiai nieko produktyvaus.
namie bent kokią spintą susitvarkyčiau :/

refleksija

paskutinis mano fb įrašas buvo apie tai, kaip bulgarijos autobusų linijos sumovė mano ir Jauniaus planus. ten rašiau apie galimybę, kad prarasim laiko Budapešte (žiauriai gražiam mieste su pigiu ir skaniu alum) ir visai daug pinigų. tai viskas taip ir nutiko.
dar tam įraše sakiau, kad gal man reikėtų sutikt 2021 namuose.
kodėl aš taip dabar rašau?
skaičiau tekstą apie posovietinius miestus ir daugumai pavyzdžių buvo naudojama Sofija, kuri, kaip žinia, yra velniškai bjauri.
buvo labai gera tai skaityti. supratau, kad vis dar labai nekenčiu bulgarijos. bulgarijos nekenčiu labiau nei makedonijos, kuriai Lietuvos krepšinio rinktinė pralaimėjo gal kokiais 2011 metais - tada taip pykau, kad sudaužiau lėkštę.
ir dar apie tą 2021 sutikimą. aš labai tikiuos, kad naujuosius sutikti namie galėsiu pasirinkti, o ne būt priversta dėl karantino.

antra karantino savaitė

aš karantinuojuos pas mamą, nes Vilniuj baisu - iš UK grįžo butiokė, Šeškinėj ten dar kažkokia gydytoja visai poliklinikai užvežė koroną
turiu atsivežus murką, einu iš proto.
dar nepradėjom kalbėti su gyvūnais, bet jau įgarsiname jų tarpusavio pokalbius
mano ir mamos įsivaizdavimu, Murka laiko mamos katę Čilę ir šunėką Moką kaimiečiais, o ji pati labai inteligentiška
Čilė ir Moka tiesiog nori draugauti, bet jas jau užkniso šita susireikšminus katė, tai jie susimokė prieš ją
nežinau, kaip toliau ši istorija tęsis, bet būtų labai smagu, jei bent katės sutartų

ups

įsijungiau random video
užsisakiau picą

kodėl linksmi dalykai nelinksmina

atsibudus pasiėmiau knygą. baiginėju "Černobylio maldą", tai tikrai nelabai linksma.

vėliau įsijungiau serialą, buvo The Knick dvi serijos likusios. nu labai geras, bet labai liūdnai ten viskas baigėsi. ne iš tų cute istorijų, kur mylimiausi veikėjai ilgai ir laimingai gyvena.

atvarė Karolė, mes, aišku, kaip visada - traukiam stalo žaidimus. eilinį kartą Arkham Horror žaidėm. jau apie pusę metų maždaug kartą per savaitę žaidžiam. laimėt pavyko du kartus. du. per pusę metų.

alkoholis is love, medžioklė is life

šiandien seminaro tema - Sovietinė valdžios struktūra, lietuviškosios nomenklatūros bruožai ir „tautinis komunizmas“
tai jei nori turėt kokį mandrą postą sovietmečiu, geriau pradėk treniruot savo medžioklės skillus ir teleranciją alkoholiui
o žinot, kodėl svarbu gert?
nes kai dėdės išgeria, tai gali kalbėtis kaip žmonės. ir dar dėl to, kad alkoholis padeda sukurti artimesnį ryšį ♥

reikia džiaugtis mažais dalykais, ane

paskutinius pusantrų metų mano plaukai yra pakankamai ryškūs
šiandien pasidarė mėlyni/violetiniai
labai smagu būt šviežiai nudažytais plaukais, tai ir taip varinėju išsišiepus, bet dar labiau šypseną kelia nepatenkintų bobulkų pikti žvilgsniai į mano galvą

it's the most wonderful time of the year

ne, ne dabar. bet aš dabar žiūriu antrą iš eilės "dėmesio centre", viena buvo su Kubilium, kita - su Palucku ir Andriukaičiu, abiejose kalba sukasi apie rinkimus. kandangi rinkimai yra velniškai smagus metas, tai pagalvojau, kad padarysiu sąrašą įvykių, kuomet norisi dainuot "it's the most wonderful time of the year"

sąrašas ne pagal smagumą, sąrašas maždaug chronologine tvarka metų bėgyje.

1. sauso galas - vasario pradžia. kai parašai paskutinį egzą ir tada lieka biški laiko iki kito semestro. aš žinau, kad dauguma mano draugų jau užaugo ir dabar yra normalūs žmonės, bet aš tai vis dar studentė. tai va, tas laikas yra nuostabus.
2. kai pradeda ateiti pavasaris. nėra konkretaus to laiko, bet kai pirmą kartą pamatai kokį žalią lapeliūkštį ant lapo arba gali vaikščiot atsegtu paltu.
3. EUROVIZIJA. trunka nuo antradienio iki šeštadienio, po to atsiveria tuštuma širdy.
4. kai dvyliktokai parašo lietuvių kalbos VBE ir užfloodina delfį savo verkšlenimais, kaip šitas egzaminas jų gyvenimą sužlugdė. liūdna, kad vis labiau pamirštu programą, tai daros vis sunkiau tyčiotis iš jų kvailumo.
5. vasara, nes šilta.
6. mano gimtadienis, nes tekila.
7. maždaug pirma rugsėjo savaitė, kai dar turi daug energijos ir noro kažką išmokti. negalioja mokykloj ir normaliems žmonėms, čia tik studentams, kurie mokosi kažką įdomaus.
8. krepšinio sezonas. labai nuostabu, kai savo gyvenimą reikia planuot aplink varžybas. ir labai smagu tas kažkoks bendrumo jausmas. bet čia galioja tik rinktinei, ne kokiems klubams. ai, dabar kai tos visokios atrankos vyksta random laiku, nu pvz kai čia šį mėnesį buvo pora varžybų, tai galima šitą dvasią pajust dažniau. kartais gauni ir ašarų bonusą, jei sekasi taip, kaip aną penktadienį su Belgija :)
9. RINKIMAI!!!!! ne kasmet, dėl to dar labiau šventė. ir kartais pavasarį. bet omigod. tada net maisto nereikia, rinkimais soti būnu.
10. pirmas Kalėdų jausmas, dažniausiai lapkričio gale. kai pajauti kalėdas, pradedi galvoti apie dovanas ir nori pasikabint lemputes.
11. tikros Kalėdos. tas pirminis jausmas paprastai išsivaikšto gruodžio pradžioj ir lieka tik šaltis ir užkimšti akropoliai, bet apie gruodžio 23 galima vėl pajaust šventinę nuotaiką.

laikas patyčioms

aš vaikštau į pasimatymus. paskutiniu metu retai, bet vaikštau. pasimatymų dalyviai beveik visada būna iš tinderio, tai niekada nežinai, ko tikėtis.
prieš kelias savaites persimečiau keliomis žinutėmis su vienu vaikinu, nebuvo labai wow, bet nebuvo ir labai blogai. ir visi visada sako, kad aš per greitai nurašau žmones, tai susitarėm susitikti 20 h prie katedros. jau važiuoju link katedros ir pamatau, kad tas pats vaikinas man į IG parašęs kažkokį labai cringe komentarą apie mano kojas. dabar baisiai tingiu ieškoti jau to komentaro, nu bet jei būčiau pamačius dar būdama namie, tai būčiau atšaukus tą pasimatymą. bet kad jau kely buvau, tai galvoju tiek to, gal tik atrodo creepy. žodžiu, kadangi susitarėm susitikt 20 h, aš ir atėjau 20 h. įrodymas:

parašiau ir tikiuos, kad jis gal kažkur kitur stovi ir laukia. lauke šalta. gal -5. 

kol aš stoviu šaltais pirščiukais, konsultuojuosi su draugais, kaip čia gudriau padaryt. nu ne baisiai norisi man tam pasimatyme būt su žmogum, kuris gal kokį foot fetish turi, tai aš padariau labai bitchy, bet labai cool dalyką.

aš išėjau namo! labai labai smagus jausmas buvo :D išėjau ir pamiršau, yra ir keistesnių pasimatymų (ne)buvę. bet čia dar ne viskas. po poros savaičių kažkas parašo į tinderį, atsidarau - nu ir va:

pasijuokėm su Martyna, bet atrašyti nesiteikiau. tada šiandien:

dar labiau pasijuokėm su Martyna. toks jausmas, kad tindery mergų nebėra. Martynos prognozė:

galima būtų sakyt, kad aš negražiai padariau. bet vėlavimas man atrodo kaip pats paprasčiausias būdas parodyt, kaip smarkiai tau nerūpi kiti žmonės ir jų laikas, šiuo atveju, dar ir kad tiems kitiems žmonėms yra šalta. vėluojantys žmonės man yra tokie pat gyvatės kaip ir tie, kurie buzotais batais eina per šviežiai išplautas grindis arba būna bjaurūs pardavėjoms ir padavėjoms. vėluot į pirmą pasimatymą IR NIEKO NET NEPASAKYT yra išvis bjauru.

man trūksta kuprinių