šiandien buvo gera diena. ir vakar buvo, bet apie vakar nieko nerašysiu.
pirma. nemaniau, kad taip būna, bet klydau. kai ilgai nebendrauji su žmonėmis, įmanoma pamiršt, kokie jie faini ir kaip smagu su jais būt. (lol prisiminiau šitą: George: No it’s not Alex’s penis. It’s, you know when you haven’t had sex for a long time and you forget how good it is, so you want it less? (Cristina and Meredith stare at him) Cristina: Yeah, that doesn't happen to me. Meredith: Me either. George: Me either.) ir tada jie ateina į svečius, tu per vieną vakarą juokiesi daugiau nei juokeisi per visą pastarąjį mėnesį. prisimeni, kad žmonės yra žiauriai gerai ir kad gali jaustis labai laiminga dėl to.
antra. prieš kelis mėnesius priėmiau tokį sprendimą, kad man neturi rūpėt žmonės, kuriems nerūpiu aš. tik va - man ir toliau rūpi, bet stengiuos nustumt tai kažkur toli toli ir apsimest, kad ne. dabar galvoju, kad gal čia tas pats, kaip su tais žmonėmis, kurių pamatyt kartais tiesiog nesigauna - pamiršti, kaip beprotiškai gera penkiese susirangyt viengulėj lovoj ir kalbėt apie absoliučiai viską arba išgert šiek tiek per daug vyno, klausyt muzikos ir jaukiai tylėt. žodžiu, man turbūt labai trūksta, bet kaip ten sako? nežinai ir širdies neskauda? vėl gi, apsimesiu, kad sako teisingai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą