žnot, ko pasiilgau?
lietaus lašų, kurie daužytųs į mano langą ir erzintų neleisdami jo plačiai atverti.
medžių šlamėjimo, kuris kartais priverstų atitraukti akis nuo kompiuterio.
net tų kvailų paukščių, kurių paprastai labai bijau, čiulbėjimo.
taip, pasiilgau pavasario.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą