pasimokykim :)

Kai kuriuose žodžiuose priebalsiai vienaip tariami, kitaip rašomi.

1. Norint nustatyti, kurią priebalsę reikia rašyti, žodis keičiamas taip, kad po to priebalsio eitų balsis.

augti – auga, augo;
laužti – laužia, laužė;
sprogti – sprogo;
skalbti – skalbia, skalbė;
ūžti – ūžia, ūžė;
grėbti – grėbia, grėbė;
skobti – skobia, skobė…

2. Abejodami, kur prieš č rašyti s, o kur š, parenkame giminišką žodį ar jo formą taip, kad po s būtų t.

anksčiau – anksti;
mesčiau – mesti;
pėsčias – pėsti;
rūsčiai – rūstus;
siųsčiau – siųsti;
prausčiau – prausti;
mokesčiai – mokestis…

3. Norint sužinoti, kurią priebalsę (z ar ž) rašyti prieš dž, žodį reikia pakeisti taip, kad vietoj dž atsirastų d.

pavyzdžiui – pavyzdys;
vabzdžiai – vabzdys;
vaizdžiai – vaizdas;
skruzdžių – skruzdė;
vamzdžių – vamzdis…

Pastaba: įsidėmėti žodžio beždžionė rašybą, nes neįmanoma patikrinti priebalse d.

4. Susidūrę priešdėlio ir šaknies arba priešdėlio ir sangrąžos afikso priebalsiai visada rašomi taip, kaip rodo žodžio sudedamosios dalys.

apgauti, apdrausti, atbusti, atželti, išbėgti, užkelti, išsunkti, iššauti, užsukti, užšokti, užželti, išsikelti, užsistoti, užžiebti…

5. Sudurtiniuose žodžiuose paprastai išlieka ir pagal žodžio sudedamąsias dalis rašomi dėmenų priebalsiai, nors jie ir būtų suskardėję, suduslėję ar susilieję.

šlapdriba – šlapias,
sausgyslė – sausa,
sausdžiūvis – sausas,
medkirtys – medis,
savaitgalis – savaitė,
pėdsakai – pėda,
kryžkelė – kryžius,
rudkepuris – rudas,
didžturtis – didžiulis,
piktdagis – piktas,
pusseserė – pusiau sesuo,
aplinkkelis – aplinkinis kelias,
septynnaris – septynių narių,
švarraštis – švarus raštas…

Pastaba. Viename kitame sudurtiniame žodyje iš dviejų susidūrusių priebalsių nerašome pirmojo dėmens priebalsės: kovarnis (iš kovvarnis), kraugerys (iš kraujgerys), rankogalis (iš rankovgalis), karkvabalis (iš karklvabalis), smaigalys (iš smailgalys), šalpusnis (iš šaltpusnis).

6. Skardieji priebalsiai žodžio gale suduslėja, bet žymimi skardžiųjų priebalsių raidėmis.

kad, niekad, tad, bemaž, už, daug, maždaug, nedaug, jog, visad…

Įsidėmėti! Tradiciškai rašome taip, kaip tariame, dusliuosius priebalsius keliuose žodžiuose ir jų vediniuose, kur išnyko skardieji priebalsiai g, d, t.
aukštas, aukštaitis, aukštuma…
baikštus, baikštauti, baikštuolis…
sluoksnis, sluoksniuoti, sluoksninis…
dičkis, dičkė; dručkis, dručkė…

Rašant įvairias veiksmažodžio drumsti formas, gali klaidinti giminiški vardažodžiai drumzlės, drumzlinas.

Reikėtų atkreipti dėmesį dėmesį ir į rašybos variantus, turinčius skirtingo skardumo priebalsius: kniūbsčias – kniūpsčias, stabtelėti – staptelėti, švogžti – švogšti ir t. t. Dažniausiai tai garsažodinės prigimties žodžiai.








jeigu norit mokytis toliau, spauskit čia