viena para vienatvės

Jaunius išvažiavęs savaitgaliui, šalia gyvenus pana išsikraustė ir naujas žmogus atsikraustys tik ryt. turiu kokias 24 valandas pabūt namie tobulai viena -žinau, kad niekas negrįš, niekur nereikės eit ir beveik nieko nereikės daryt. galėsiu vaikščiot (ne)apsirengus ką noriu, susitvarkyt savo šlamštą kada noriu, klausyt muziką kokiu noriu garsu ir net dainuot :D niekaip nesuprantu, kai žmonės sako, kad negalėtų gyvent vieni

so close...

na, ačiū šįkart parašė žmoniškai, bet dėl skyrybos apsispręsti taip ir nepavyko

gal kam reikalingas kambaris fabijoniškiuose

ah, ašarėlės

įsijungi spotify, kad būtų smagiau, ir pradeda grot chasing cars

nu ir ką tada daryt, sėdi pas mamą ant grindų, nes rozetė yra per toli nuo stalo, ir liūdi

tada prisimeni, kad dar šalta ir bus šalta artimiausią pusmetį, kad reikia keltis šeštą ir niekaip nesigauna, nu nes irgi šalta, kad yra grey nauja serija, bet per baisu žiųrėt, nes nežinai, kas bus, o ir pasitaupyt norisi

ir galiausiai youtubas išmeta dar milijoną kitų so sad dainų ir tada tu pasidarai so sad ir būna žiauriai liūdna