vieną labai ansktų vasaros rytą miške miegojo mergaitė. tiesiog užmigo su pasakų knyga rankose, o jai miegant kažkas trakštelėjo ir ji atsibudo... pasakoje! mergaitė iš kažkur žinojo, kad jai reikia ieškoti, žinojo, jog turi rasti. ką? nesvarbu, ką! kažką rasti. o rado ji žavią suknelę ir raudonus vaisius, kurių pavadinimą galiausiai miglotai prisiminė: tai obuoliai. papusryčiavusi prisėdo ant akmens ir svajingai žvelgė į dangų, kol kažkas pasikeitė. pasirodo, ant to paties akmens atsirado dailios stiklo figūrėlės! mergaitė atsargiai jas pajudino. ir toks magiškas jausmas nutvilkė pirštų galiukus - tarsi liestų kažką nežemiško. tos figūrėlės taip įtraukė mergaitę, kad ji prasėdėjo su jomis visą dieną! galiausiai atsistojo, užsimerkė. o atsimerkusi savo rankose išvydo knygą, kurią skaitė vakare! ir spėkit, kas nutiko? ogi mergaitė vėl užmigo skaitydama, o atsibudusi suprato, kad pastaroji diena buvo tiesiog sapnas!
gerai, žinau, kad tokios rašliavos - ne man. bet juk reikėjo paaiškinti, kaip čia viskas kuo susiję!