viena para vienatvės

Jaunius išvažiavęs savaitgaliui, šalia gyvenus pana išsikraustė ir naujas žmogus atsikraustys tik ryt. turiu kokias 24 valandas pabūt namie tobulai viena -žinau, kad niekas negrįš, niekur nereikės eit ir beveik nieko nereikės daryt. galėsiu vaikščiot (ne)apsirengus ką noriu, susitvarkyt savo šlamštą kada noriu, klausyt muziką kokiu noriu garsu ir net dainuot :D niekaip nesuprantu, kai žmonės sako, kad negalėtų gyvent vieni

so close...

na, ačiū šįkart parašė žmoniškai, bet dėl skyrybos apsispręsti taip ir nepavyko

gal kam reikalingas kambaris fabijoniškiuose

ah, ašarėlės

įsijungi spotify, kad būtų smagiau, ir pradeda grot chasing cars

nu ir ką tada daryt, sėdi pas mamą ant grindų, nes rozetė yra per toli nuo stalo, ir liūdi

tada prisimeni, kad dar šalta ir bus šalta artimiausią pusmetį, kad reikia keltis šeštą ir niekaip nesigauna, nu nes irgi šalta, kad yra grey nauja serija, bet per baisu žiųrėt, nes nežinai, kas bus, o ir pasitaupyt norisi

ir galiausiai youtubas išmeta dar milijoną kitų so sad dainų ir tada tu pasidarai so sad ir būna žiauriai liūdna

ups

ar jau reikia susimąstyt, jei per vieną dieną iš dviejų skirtingų draugų gaunu linkus į tokius postus?

:')

švinta

nu žinokit verta nemiegoti iki 5 ryto, jei gauni pamatyt, kaip javtokas įmeta tritaškį. net jei ir per vėlai :D

litvynų komanda jėga

taip noriu miego... nu bet gi reikia

throwback thursday: eurovizija

nuo seno (t. y. kokios 6 klasės) yra tokia tradicija susirašinėt su Dalium ir Aiste per euroviziją. visad būna perliukų, tai jais ir dalinuosi. 

pokemonai

visų pirma, #faktas: Vilniuj pokemonų daugiau nei Kaišiadoryse
antra, šiandien ėjau iš darbo ir mačiau vaikiną, kuris tikrai gaudė pokemonus. o aš negalėjau pagaut, nes lagino programėlė :((((
trečia, su broliu per paskutines porą dienų chatinau daugiau nei per paskutinius porą metų. apie pokemonus, aišku

gerai, kad niekas neskaito šito blogo, o tai ir čia komentuotų idiotai

vakar su mama kalbėjau apie netikusį pasaulį
kai švietimo ministrams trūksta varžtelio (arba kelių), kai moteris, kuri palieka naujagimį gyvybės langelyje, iškart pasmerkiama, o ta, kuri vaikus šulinin mėto, pateisinama, nes jai gal sunku labai, kai mieste, kuriame yra daug tvarkytinų vietų, pirmiausia tvarkoma ta, kuri ir taip puikiai atrodo, norisi verkti, liūdėti ir bėgt kuo toliau
bet tada netyčia feisbuke pamatai kokio protingo, tolerantiško žmogaus įrašą ir prisimeni, kad gal ne vien debilai aplink, kad gal yra ta mažuma tokių, už kuriuos nebūna gėda
aišku, tada idiotai primeta protingus ir bando paaiškint, kaip neteisingai tie protingi žmonės mato pasaulį. su trim klaidom vienam sakiny. nu bet vistiek, nėra toks netikęs tas pasaulis